Finansinio raštingumo skatinimas pradiniame ir pagrindiniame ugdyme, naudojant žaidybinimą ir skaitmeninį istorijų pasakojimą (digifinedu)

Šalių ataskaitos rodo, kad vidutiniškai ES piliečių finansinio raštingumo (angl. Financial Literacy „FinLit“) lygis yra nepakankamas. Visose ES valstybėse narėse „FinLit“ kompetencijų lygis svyruoja nuo 71 % iki 13 % (Europos bankų federacija, 2020).

Tai reiškia, kad nepakankamas pagrindinių finansinių sąvokų išmanymas lemia netinkamas finansines strategijas ir sprendimus, pavyzdžiui:

·       blogą išteklių paskirstymą per gyvenimą;

·       netinkamą planavimą ir taupymą;

·       nepakankamas žinias priimant sprendimus dėl skolinimosi;

·       didesnę įsiskolinimo riziką.

„FinLit“ mokymas nuo ankstyvo amžiaus tampa būtinas siekiant užkirsti kelią tokių neveiksmingų ir pavojingų įpročių plitimui tarp jaunų žmonių. Tačiau daugelis ES valstybių narių nemoko „FinLit“ iki vidurinio ugdymo. Be to, jau buvo sukurtos nacionalinės strategijos, skirtos „FinLit“ mokymui, šios strategijos dažnai suteikia daug laisvės pasirinkti, kaip/ar įtraukti šį dalyką į pamokas, todėl tarp ES valstybių susidaro didelis atotrūkis.

Deja, mokytojams taip pat trūksta tinkamų „FinLit“ kompetencijų, kaip rodo keli saviveiksmingumo tyrimai (Harrison ir kt., 2019; De Moor ir Verschetze, 2017).

Galiausiai, įvairūs tyrimai aiškiai parodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka tėvai nustatydami ne tik savo vaikų „FinLit“ kompetencijas, bet ir jų interesus, elgesį bei požiūrį į pinigus. 2018 m. PISA tyrimas atskleidė, kad 15 metų moksleiviai, kuriuos mokė tėvai ar kuriems buvo suteikta finansinė atsakomybė, „FinLit“ įgūdžiai yra aukštesni. Didesnis tėvų dalyvavimas savo vaikų ugdyme yra labai svarbus siekiant pagerinti švietimo veiksmingumą mokyklose.

Projekto laikotarpis: 2022-02-01 – 2024-01-31

Erasmus+ programa: KA220 – Bendradarbiavimo partnerystės bendrojo ugdymo srityje.

Tikslinės grupės: pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojai, mokiniai, tėvai.

Suinteresuotosios šalys: valdžios institucijos, švietimo ekspertai, mokslininkai, mokyklų darbuotojai.

Tikslas DigiFinEdu siekia padidinti pradinio ir pagrindinio ugdymo mokinių (9–12 m.) finansinį raštingumą „FinLit“, kad padėtų jiems tapti finansiškai sumaniais suaugusiais. Siekiant šio bendro projekto tikslo, bus įgyvendinami šie 4 konkretūs uždaviniai:

·       skatinti „FinLit“ diegimą pradiniame ir pagrindiniame ugdyme;

·       tobulinti tėvų ir mokytojų kompetencijas mokant „FinLit“;

·       didinti tėvų įsitraukimą į savo vaikų ugdymo procesą;

·       didinti supratimą apie „FinLit“ švietimo politiką ir strategijas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Rezultatai: DigiFinEdu numato tris pagrindinius rezultatus (R):

·             R1 DigiFinEdu metodinė medžiaga. Šį rezultatą sudarys el. knyga, kurioje išsamiai aprašomas dabartinis „FinLit“ švietimo kontekstas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, ir novatoriška „FinLit“ mokymo praktika mokytojams ir tėvams.

·             R2 DigiFinEdu didaktinė medžiaga ir testavimas. R2 bus ne mažiau kaip 10 modulių su pamokų planais, medžiaga ir instrukcijomis mokytojams, tėvams ir mokiniams. Tikslas – pateikti paruoštą mokymo medžiagą, kurią būtų galima nedelsiant pritaikyti mokykloje ir namuose. Šis rezultatas bus tikrinamas visą projekto laikotarpį.

·             R3 DigiFinEdu vaizdinis romanas (angl. Visual Novel). R3 bus skirtas mokomojo vaizdo žaidimo „FinLit“ kūrimui, derinant skaitmeninio istorijų pasakojimo ir žaidybinimo metodikas. Žaidimas bus sukurtas kaip „vaizdinis romanas“ su sprendimų priėmimu ir interaktyviais elementais.

Projekto partneriai:

1. Raseinių Šaltinio progimnazija (Lietuva)

2. VšĮ "eMundus" (Lietuva)

3. Kultūros plėtros fondas BPOCS (Bulgarija)

4. AKOE (Ispanija)

5. CREF (Portugalija)

6. Youth Initiative Center  (Olandija)